Septyni asmeninio sąmoningumo lygiai

Kiekvienas šios planetos žmogus evoliucionuoja ir tampa sąmoningesnis pereidamas per septynis aiškiai apibrėžtus etapus. Kiekvienas etapas pasižymi konkrečiu egzistenciniu poreikiu, būdingu žmogaus būklei. Šie septyni egzistenciniai poreikiai yra svarbiausios motyvuojančios jėgos visose žmonių veiklose, o pačio žmogaus augimo ir išsivystymo lygis priklauso nuo jo gebėjimo patenkinti savo poreikius.

Pirmieji trys sąmoningumo lygiai sutelkia dėmesį į asmeninius interesus – mūsų fiziologinio poreikio saugumui patenkinimą, emocinį meilės priklausymo poreikį bei poreikį gerai jaustis būnant savimi, dižiuotis tuo kuo esame . Abrahamas Maslow šiuos poreikius vadino “deficitiniais” poreikiais. Šių poreikių patenkinimas nesuteikia mums, ilgalaikio pasitenkinimo jausmo, tačiau pradedame jausti nerimą, jeigu šie poreikiai nėra patenkinami. Jeigu šie poreikiai tampa svarbiausiais mūsų gyvenime, mes tampame sąlygojami mus supančios socialinės aplinkos (šeimos ir kultūros, kurioje buvome užauginti) lūkesčių.

Ketvirtame sąmoningumo lygyje dėmesys yra sutelktas į transformaciją – mokymąsi kaip valdyti ar paleisti pasąmoninius, baime grįstus įsitikinimus. Šiame etape, žmogus pradeda girdėti save, savo vidinį balsą. Žmogus tampa pajėgus paleisti savo poreikį tapatintis su socialine aplinka, nes išmoksta valdyti savo „deficitinius“ poreikius. Žmogus šiame etape pradeda gyventi pagal tas vertybes ir įsitikinimus, kurios giliai rezonuoja su tuo, kas jis yra. Susitelkdami į individualizaciją, mes pradedame savęs aktualizavimo procesą.

Aukštesnieji trys sąmoningumo lygiai sutelkia dėmesį į mūsų poreikį rasti mūsų egzistencijos prasmę ir tikslą, palikti pėdsaką pasaulyje bei gyventi pasiaukojančios tarnystės gyvenimą. Abrahamas Maslow vadino juos „augimo“ poreikiais. Patenkinus šiuos poreikius, jie nedingsta. Jie sukelia gilesnę motyvaciją ir įsipareigojimą. Šioje vystymosi stadijoje mes vis labiau išvystome gebėjimą atsitraukti ir reflektuoti mūsų pačių ideologijos privalumus bei apribojimus. Išmokstame stebėti save tarsi iš šalies ir susi kuriame vidinį kompasą, kuris mus intuityviai nukreipia link mums svarbių sprendimų priėmimo. Individai, kurie išimtinai koncentruojasi tik į žemesnių poreikių patenkinimą, gyvena tuščius, egocentriškus gyvenimus. Jie yra stipriai įtakojami savo nerimo ir baimių, susijusių su jų „deficitinių“ poreikių patenkinimu.

Individai, kurie išimtinai koncentruojasi tik į aukštesnių poreikių patenkinimą yra linkę stokoti įgūdžių, reikalingų tvirtai stovėti ant žemės ir efektyviai veikti fiziniame pasaulyje. Jie gali būti nesėkmingi ir nepraktiški kai reikia patenkinti bazinius poreikius. Sėkmingiausi yra individai, kurie subalansuoja savo „deficitinius“ ir „augimo“ poreikius. Jų veikla kyla iš pilno spektro sąmoningumo. Jie pasitiki kitais, gali susitvarkyti su sudėtingais dalykais, gali duoti atsaką arba greitai prisitaikyti prie bet kokių situacijų. Mokymasis valdyti savo poreikius yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Netgi, kai jau esame išmokę būti savo gyvenimų autoriais – tapti savi aktualizuotu individu, iškils situacijos, kuriose atrasime, kad vis dar turime ribojančių įsitikinimų, rišančių mus prie žemesnių sąmoningumo lygių – situacijų, kurios kelia mumyse frustraciją ar nerimą ir iškelia mūsų baimes. Jei norite pasiekti asmeninį pasitenkinimą gyvenime, tada yra gyvybiškai svarbu išvystyti gilų savęs supratimą ir išmokti įgūdžių ir technikų, leisiančių jums valdyti savo pačių transformaciją

Plačiau apie modelį bei jo autorių galite skaityti čia.